Sorry, užrašas negražiai atrodo ... :D Suprantat, kokią savaitę bus dabar visokie koliažai, skirtingi, nes aš bandau rast specialią, nuolatinę programą :D.
---
- O,- šiek tiek sutriko jis. - Tau pasirašyti? - nusišypsojo dar vis sutrikęs.
KĄ??!!
- Ką? - nieko nesupratusi pasakiau.
- Na, tau parašo, ar dar ko nors?
- Apie ką tu kalbi? - nieko nesupratau. Jis sutriko. Mes žiūrėjom viens į kitą, po kol neišgirdau merginų klyksmų. Apsižvalgau ir nuėjau. Nejaugi tai nėra mano brolis? O gal... o gal jis tiesiog manęs neatpažino? Ar taip gali būti? Kad tikras brolis neatpažintų savo sesers? Ir po velnių, prie ko čia tie parašai?
Ėjau galvodama. Tiek apie Liam, tiek apie tai, kur gyvensiu. Va čia tai klausimas. Nuėjau į metro stotį. Įlipau į pirmą pasitaikiusį metro, kuris, pasirodo, veža į centrą. Nekenčiu metro. Nekenčiu prisiminti to ūžimo, pykinimo važiuojant. Fe. Taip begalvodama net nepastebėjau, kaip metro suskambėjo moterišku balsu skelbiančiu "London Bridge" stotelę. Išlipau ir apsižvalgiau. Nuvažiuojantis metro sukėlė šalto vėjo bangą, kuri lyg pažadino mane iš minčių. Užlipau į viršų. Ir štai, aš prie pat Londono aukščiausio dangoraižio - pieštuko. Prisimenu jį.. Nuėjau iki artimiausio "You are here" stendo. Apžiūrėjau, kur arčiausiai yra viešbučių. Suradusi vieną, apsiskaičiavau, ar turiu pakankamai pinigų, ir patraukiau link ten. Aš tikiuosi, kad neteks gyventi purviname ir dvokiančiame kambaryje. Bent pagal mano pinigus, turėčiau gyventi būtent tokiuose apartamentuose.
Įsukau į kažkokią gatvelę. Ji buvo visiškai tuščia. Bailiai apsižvalgiau, ir paspartinau žingsnį. Štai. Pagal žemėlapį, priėjau viešbutį. Įėjau pro stiklines duris, ir atsargiai nutipenau iki medinio stalo, prie kurio stovėjo jauna mergina.
- Laba diena,- stengiausi išspausti šypseną. Ji tik žvilgtelėjo ir suprunkštė.
- Man.. kambarį. Savaitei, arba daugiau.
- Apsispręsk, ar savaitei, ar dviem,- piktai burbtelėjo.
- Dviem,- netvirtai pasakiau, ir ji atkišo neplautą ranką.
- Trisdešimt svarų. (30 svarų prilygsta 120 litų. Žinau, kad pigu :D).
Atsidusau. Ačiū Dievui, kaina ne kosminė. Daviau pinigus, o ji šiek tiek aplamdytą raktą.
- Antras aukštas.
Linktelėjau ir patraukiau link lifto. Nuvažiavau į antrą aukštą, ir iškart nuėjau iki savo kambario. Šiaip ne taip jį atrakinau, ir pagaliau, aš viena.
Galiu pasakyti, kad apartamentai kainos visiškai neverti. Jie verti daugiau. Čia buvo du kambariai. Miegamasis ir svetainė. Žinoma, ir vonia. Be to, čia buvo palyginus švaru ir tvarkinga. Nusiėmiau batus ir įėjau į miegamajį. Kuris, tiesa, buvo su dideliu balkonu. Atidariau lagaminą, ir pradėjau krauti daiktus į spintą., o paprastus daiktus į komodą. Pasidėjau žadintuvą ant stalelio prie lovos.
Apsivilkau turkio spalvos aptemptus džinsus ir paprastus baltus marškinius, ir užsimečiau turkio spalvos švarkelį. Apsiaviau baltomis basutėmis ir pasikvepinau. Plaukus susukau į kuoduką, ir štai, aš pasiruošusi išeiti į miestą. Pasiėmiau rankinę, telefoną ir viešbučio kambario raktus, ir išėjau. Užrakinau kambarį. Nulipusi į apačią atsisveikinau su ta mergina, bet ji nieko nepasakė. Pavarčiau akis ir išėjau į lauką. Patraukiau link centro. Nusimato gera diena. Jeigu, žinoma, be to, kas nutiko ryte.
- Laba diena,- stengiausi išspausti šypseną. Ji tik žvilgtelėjo ir suprunkštė.
- Man.. kambarį. Savaitei, arba daugiau.
- Apsispręsk, ar savaitei, ar dviem,- piktai burbtelėjo.
- Dviem,- netvirtai pasakiau, ir ji atkišo neplautą ranką.
- Trisdešimt svarų. (30 svarų prilygsta 120 litų. Žinau, kad pigu :D).
Atsidusau. Ačiū Dievui, kaina ne kosminė. Daviau pinigus, o ji šiek tiek aplamdytą raktą.
- Antras aukštas.
Linktelėjau ir patraukiau link lifto. Nuvažiavau į antrą aukštą, ir iškart nuėjau iki savo kambario. Šiaip ne taip jį atrakinau, ir pagaliau, aš viena.
Galiu pasakyti, kad apartamentai kainos visiškai neverti. Jie verti daugiau. Čia buvo du kambariai. Miegamasis ir svetainė. Žinoma, ir vonia. Be to, čia buvo palyginus švaru ir tvarkinga. Nusiėmiau batus ir įėjau į miegamajį. Kuris, tiesa, buvo su dideliu balkonu. Atidariau lagaminą, ir pradėjau krauti daiktus į spintą., o paprastus daiktus į komodą. Pasidėjau žadintuvą ant stalelio prie lovos.
Apsivilkau turkio spalvos aptemptus džinsus ir paprastus baltus marškinius, ir užsimečiau turkio spalvos švarkelį. Apsiaviau baltomis basutėmis ir pasikvepinau. Plaukus susukau į kuoduką, ir štai, aš pasiruošusi išeiti į miestą. Pasiėmiau rankinę, telefoną ir viešbučio kambario raktus, ir išėjau. Užrakinau kambarį. Nulipusi į apačią atsisveikinau su ta mergina, bet ji nieko nepasakė. Pavarčiau akis ir išėjau į lauką. Patraukiau link centro. Nusimato gera diena. Jeigu, žinoma, be to, kas nutiko ryte.
---
sorry už žiaaauriai trumpą dalį :D. Nelenda niekas galvon, nors tik pradėjau rašyt :DD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą