4 dalis

Atleiskit, kad be užrašo :D. Pamiršau aš jį. :D Be to, pamiršau įdėt Eimę į koliažą :D. Žioplas daiktas :D.

--

Pasileiskit : http://www.youtube.com/watch?v=HqWlUiYwhwg .

Tylą sudrumstė merginų klyksmai. 

- Tikriausiai Liam jau čia,- atsistojo Ariana, ir aš nusistebėjau jos veiksmais. Ji priėjo prie merginų, ir piktai suriko:

- Debilės, traukitės iš čia, praleiskit Liam!!

Jos pasipiktinusios nuėjo, o Ariana apsivijo Liam kaklą savo rankomis.

- Kur ji? - patraukė jis jos rankas. - Nesiliesk.

- Ji ten,- mostelėjo ji mano pusėn ir kažkur nuėjo. Liam žiūrėjo į mane išsprogdinęs akis. Tada atsisėdo, atsuko mane į save, ir mano nuostabai pradėjo rėkti.

- Tu, kale, mėgini lįsti į mano gyvenimą, apsimesdama mano sese, bet man per daug skaudu prisiminti, ji... ji buvo... tu ne Ella! Tu.. - dar labiau nusistebėjau, kai jis apsiverkė. - Tu ne Ella.. Ella.. Ella buvo kitokia..  

- Liam.. Gal tai tau primins mane. 

Ėmiau ir apkabinau jį, kaip anksčiau apkabindavau. Šiltai, draugiškai, ir kaip anksčiau pakedenau jo plaukus.

- Nežinau, kas tau išdavė mūsų apsikabinimo paslaptį, bet aš jausdavau kitokį jausmą. Neskaudink manęs. 

Jis pakilo nuo suoliuko ir nuėjo tolyn. Mano akyse pasirodė ašaros. Pradėjau verkti. Man nerūpėjo kiti. Verkiau ir verkiau. Atsiguliau ant suoliuko, numečiau rankinę kažkur toli, nusiaviau batus, ir pradėjau plėšyt savo rūbus. Man neberūpėjo. Nebenoriu gyventi. Jis manimi netiki? Kaip jis gali jausti kitą jausmą? Juk.. 

- Ką tu darai? - paklausė kažkieno virpantis balsas. Atsisukau. Ant suoliuko sedėjo Eimė. Nuleidau galvą ir vėl pradėjau verkti.

- Aš viską mačiau.. bet ką tu bandai apgauti? Tu dar labiau jį skaudini. Jis nenori tavęs prisiminti. Jis pabėgo būtent dėl tavęs. 

Greitai atsisukau į ją. 

- Ką? 

- Ach.. deja, tai paslaptis,- pasakė ji. - Bet suprask, jeigu tu bandysi jį įtikinti, kad tu jo sesuo, jį dar labiau skaudinsi. Galbūt jis žino, kad tai tu.. bet jis nenori.. Oi, Ella, kaip viskas komplikuota..

- O iš kur tu viską žinai? - mano balsas labai virpėjo. 

- Na, jis dainuoja grupėje, aš esu vieno nario mergina..

- Gerai, užteks. Man visko užtenka. - sustabdžiau ją, ir net nesusirinkusi daiktų, basa, su suplėšytais drabužiais patraukiau link kažkur. 

- Palauk. - suėmė kažkas man už rankos. Atsisukau. Ten stovėjo.. Ariana? Juk ji nuėjo. 

- Suprantu, kad tau sunku. Einam ledų.

Žadėjau prieštarauti, visų pirma dėl to, kad esu su suplėšytais drabužiais, o visų antra, su suplėšyta siela. 

- Nepriimu atsakymo ne,- šyptelėjo ji. 

Atsidusau.

- Tik pirma eime pirma surinkti tavo daiktų, o paskui į tavo namus, tave perrengti.

Dar kartą atsidusau, ir ėjau paskui ją. Grįžome prie to suoliuko, bet ten nebebuvo Eimės. Susirinkau savo daiktus, apsiaviau batus, ir pradėjau ją vesti link viešbučio. Pagaliau priėjusios, pakilome į mano kambarį, ir aš persirengiau (apranga koliaže). Dar vis dūsaudama leidausi paskui Arianą. Priėjome kažkokią ledainę, bet man visiškai nerūpėjo, kas tai per ledainę, ir ar išvis čia ledainė. Buvau visiškai nusiminusi, man niekas nerūpėjo. Kaip mano tikras brolis galėjo atstumti mane? Savo seserį? Jeigu jis žinojo, kad tai tikrai aš? Taip begalvodama net nepastebėjau, kaip atsidūriau prie staliuko, o ant jo stovėjo ledų porcija. Paėmiau šaukštelį ir pradėjau knibinėti ledus. Buvo nejauku, su Ariana visai nekalbėjau. Nors, su ja aš nesuraščiau bendros kalbos, nors ji man ir padeda, vistiek negaliu jos laikyti drauge.

- Klausyk, dėl Liam.. 

Aš pakėliau galvą ir liūdnai į ją pažiūrėjau. 

- Jis... jis nėra...

---

Žinau, muzika visai ne į temą, bet kai rašiau padėjo. Be to, žinau, kad dainos trukmė neatitinka dalies ilgumo.. :D. Visai nepritaikiau, nes turėjau išeiti, o paskui buvo sunku pratęsti mintį.